Nemokėjau gobti atsako šilku,
Tai ir žodžiai akmenėliais krito...
Laikas juos nugludino... O tuo metu –
Prisimindavome vienas kitą.

Praeities sruogelę likusią verpiau...
Kaltei nuslopint ar būna vaistų?
Nesiskolinus likau skolinga tau.
Aplankei... Žinau, jog man atleista.

Gal kada dar susitiksime ir čia
Ar toje pusiaukelėj tarp mūsų?
Kai beliks ir man, ir tau tiktai delčia –
Šviesulėliais viens kitam pabūsim...