Užmiegu paukščiams vakarui čiulbant,
Prabundu, paukščiai čiulba rytams,
Jų giesmė tarsi magiškas burtas,
Kad paklustų diena vakarams.
 
Paskubėki, brangioji, į guolį,
Jau sušildyta tavo vieta,
Aš myluosiu saldžiai ir maloniai,
Kol nutils paskutinė paukštelio daina.
 
O kai akys išvys dienos šviesą,
Aš jau būsiu toli nuo tavęs,
Sužinosi tada visą tiesą,
Ką jauti, kai nėra manęs.
 
Aš žinau, tu liūdėsi ir lauksi,
Rasiu pėdas pakrantės smėly,
Tu tikėk, pas tave aš atplauksiu,
Kai žuvėdros ims šaukt pajūry.
 
Tu stovėsi laiminga ant molo,
Plaksis vėjyje šviesūs plaukai,
O saldume švento laukimo,
Tarsi laumių ištiesti tinklai.
 
Pajutau aš tave, mano meile,
Visu kūnu, dvasia ir žinau,
Kad pasauly nėra kito kranto,
Kurį trokštu matyti labiau.