Tenorėjau tau būt atvira –
Nelaikyk, leisk šią naktį išeiti.
Vakaruos švies žvaigždė Venera –
Tai, kas liko iš tavo mergaitės.
 
Per tamsu, per aukštai, per toli
Ir atvėsę per daug, netgi šalta...
Jos šviesa vos melsva – nebyli.
Leisk išeiti vienintelį kartą.
 
Suprantu – tavo kelrodė ji
Tamsoje – liūdesys kada juosta,
Kada praeitį mūsų veji
Į vaivorykšte spindinčią juostą.
 
Juk nebuvo tokios – tu žinai.
Negali patikėti – nebuvo...
Rėmė dangų vilčių milžinai
Su vaškinėmis kojomis. Griuvo...
 
Net ir tuo patikėt negali –
Dar sieki nepasiekiamo skliauto,
Kur tiktai debesėliai keli
Nepagaunamą vėją vis gaudo.
 
Bet galiausiai pavargę iširs,
Nes save jie apgauti norėjo.
.....................................................................
 
Tad šią naktį paleisk mane ir
Leisk išeit, nors seniai aš išėjus...
 
2017 birželio 26 d.