Tvanas. 6 / diptikas /
* * *
Lyja pragaro pykčiu dygiuoju –
Semia nerimas dangų ir drasko...
Jūra, jūra, lyg skausmas banguoji –
Rankos maldai iškeltos it vaško –
Maldai rankos pakeltos seniai
Jau sustingę bangų sūkury!
...Nenuskęsta tvane kūriniai
Kažkodėl tik pikti, negeri...
Pragarai, pragarai, pragarai
Piktą meną pasiutiškai vertina –
Kaip pasaulį žudyt tobulai,
Išmokyt sukapoti kaip artimą,
Kaip išduoti, apšmeižti, nekęsti,
Kaip išlupti Šviesai akis
Ir Teisybei į Širdį įkąsti,
Kaip išspardyti Žemės viltis...
Ar lizdų jau velniai nebesuka,
Neužtvindo sielų siera?
Gi, išgirdę tą tvano pasaką,
Atsidūstam... o kur jų nėra,
Lyja pragaro pykčiu dygiuoju,
Semia nerimas dangų ir drasko...
* * *
Kiekvienas Tavo žiedas, lyg žvaigždė sapnų
Pro mano širdį, Žeme, pratekėjo!
Dabar aš mitų pamariu einu –
Tai Pano lydima, tai žalio Tvano vėjo,
Bėdugne kvepiančiu, nervingu neramiu –
Tylos melodijose girių girios maudos
Ir slenksčiai paliktų liūdnų namų,
Ir mano obelų sutryptos raudos...
Kažkas dar dovanot norėtų pušį man tenai,
Bet ji raudotų vien lietum melsvuoju...
O man vaidenas marių vandenai,
Kuriais aš dykumas alsias užkloju,
O man vaidenasi pušynas debesy,
Kai giesmėje baltoj Čiurlionio Pienė skrido,
Dūdelės nendrių muzika šviesi
Ir Kalnas virš žvaigždėms išlyto šydo –
Kiekvienas Tavo žiedas, lyg žvaigždė sapnų
Pro mano širdį, Žeme, pratekėjo...