Ten kažkur tolimoj atminty
Plaukia laivas į priešingą pusę,
Dūžta veidrody jūros balti
Debesėliai suskaldyti gūsių
 
Šalto vėjo nuo kranto stataus,
Atsisukusio veidu į kopas...
Kaip seniai aš tave praradau –
Taip seniai, kad surast nebemoku.
 
Ten kažkur tolimoj atminty
Tekant saulei nutįsta į rytus
Miško medžių šešėliai juodi
Ir migla jau kita įsibridus
 
Glosto žolę rasotais delnais,
Sidabrinius lašus barsto pirštais...
Kaip seniai tu many gyvenai –
Taip seniai, kad aš būsiu užmiršęs,
 
Kad kažkur tolimoj atminty
Paukščiai du tenorėjo sau lizdo.
.............................................................
 
Jie pakilo aukštyn per anksti –
Per anksti, kad galėtų nuskristi.
 
    2014 spalio 25 d.