Siautė pūgos ir aš pažadėjau
Grįžt tada, kai kaštonai žydės.
Jau pavasaris – baltos alėjos
Ne nuo sniego – nuo džiaugsmo širdies.

Prikapsėjo po lašą, po lašą –
Rodos, tuoj per kraštus išsilies.
Neužtenka – vis maža, dar maža
Tos viliokės gegužio nakties.

Nepajusim, kaip mirktels rugsėjis
Ir rūkai per pečius apkabins.
O kol kas – tik kaštonai ir vėjas
Ir pamiršusi laiką širdis.
 

2017 m. gegužės 23 d.