Pails diena lyg kuinas nuvarytas,
Liks dar viena vaga beribiuose laukuos...
Ir niekas tau už tai nepadėkos,
Kad išarei tu ją,
Ne kas nors kitas.
 
Bet argi reikia dėkingumo kaukių?
Numeskite! –
Galbūt beviltiška sėja,
Tu nori tiesą pamatyt...
 
Deja,
Jau vakaras galulaukę aptraukia.
 
Kaip keista – nėr ribos,
O, štai, – tamsumas
Ir žvaigždės žiūri išverktom akim
Tarytumei norėtų užrakint
Būties narve....
..............................................................................
 
Tu visiškai suglumęs
Į sapną įkrenti, kur amžinai rugiai linguos –
Nėra tenai pradžios nei pabaigos,
Tik dienos vis prabunda į laukus išvytos
Ir tu tas pats –
Ne kitas.
 
2017 gegužės 11 d.