Nevaidinsiu šaunuolį kalnietį
iš tolybių tyliųjų Andų      
kur net upės negali daugiau išsilieti
kur kondoras orus sklando
 
balansuoju ant įtemptų nervų  
juokdarys čia nekiša nosies 
išsiritus iš drugio drakulos lervų
tu dar tūkstantį kartų kartosies

kai pakelsi akis – švies vėl raidės
bet matysi tik griūvančią stotį
šis žaidimas tau bus pasibaigęs
jei bijosi šią naktį pastoti.