Ar gyvenime yra harmonija, pusiausvyra, ar jis pasiduoda fizikos dėsniams, tokiems kaip "veiksmas lygus atoveiksmiui" ar "niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepradingsta, tik iš vieno būvio pereina į kitą. O gal tas biologinis procesėlis vadovaujasi liaudies išmintimi: "nedaryk taip, kaip nenorėtum, kad tau darytų kiti", o gal "nekask duobės kitam, nes pats įkrisi" ... ar abu...
Yra matematiškai tiksli pusiausvyra, preciziška kaip vaistininko svarstyklės, šaltos, metalinės. Tik lieka neaišku kas ant jų svarelius dėlioja. Gimstant įmetamas vienas svarmenėlis į gilų arba seklų svarstyklių dubenį, čia ir baugiasi žmogaus įtaka savam gyvenimėliui. Kartais pasiseka kokį akmenį sunkesnį įmesti, pusiausvyra sutrinka, pasijuntame laimingi, bet netrukus viskas vėl atstatoma, štai reikia taikytis, bandyti švystelti kokią sunkesnę šiukšlę...