Staiga sustoji ir toliau neini,
O tavo pėdas uždengia šešėlis,
Nes atsispindi sapno vandeny
Visi, kurie anksčiau išėjo.
 
Lyg šuo uodi jau prarastus kvapus,
Tartum pelėda pažvelgi į naktį
Ir visa tai, kas buvo, rodos, bus
Ir viso to bijai darkart netekti.
 
Prabusk, prabusk, nors atmerktom akim,
Palieski pirštais savo veidą liūdną –
Ar nori laiką iš savęs atimt?
Ar mintim nori liesti marių dugną?
.............................................................................
 
Pakilk aukštyn tarytumei žuvis
Ir blykstelk sidabru vandens paviršiuj –
Tik šitaip raibulius krante išvys,
Tik šitaip pamirštus tu vėl pamirši....
 
2017 kovo 29 d.