Tvanas. 3 / diptikas /
* * *
Saulėlydžio strėlė užgesti baigia –
Ir mūsų takas žemėje šitoj...
Laikau aš tavo ranką tarsi snaigę –
Bekraščiam vandenyne mes ištipsim tuoj...
Mūs saulė neieškos, nei žvaigždės baltos –
Gal debesys audroj paverks pilki kada...
O bangos daužosi iš akmenų iškaltos –
Įsiutus tvano kruvina lazda,
Saulėlydžio strėlė...
* * *
Į jūros gelmę jau miškai panirę,
Nuskendę uolos miega užmaršty,
Tik liūdesys per vandenynų girią
Išbalęs brenda nebūties arti.
Planetos suka savo šaltą ratą –
Erdvė bejausmė ir žvaigždė juoda
Į Žemę spindulių sidadrą meta –
Jais užsikloja žūvanti tauta –
Bangose tvano vienos akys mirę,
Vien išdavysčių ir gaisrų aidai,
Šešėliai šliaužiantys per klaikią kaukių girią,
Savųjų kraują geriantys veidai –
Į jūros gelmę...