Kaip negiedoti eilėmis!

(Pasaulinės poezijos dienos proga)
 
Ir kaip, žmogau, tau negiedoti,
Kada pavasaris į širdį beldžia,
Kada laukai, šlaitai ir gojai
Gėlių žiedais į saulę veržias!
 
O ji vis kyla, vis šiltesnė,
Jaunystės primena sparnus,
Kur nešė vakarą vėlesnį
Į nepažintus dar krantus.
 
Ne gervės skrido, skrido žodžiai
Pirmo eilėraščio keliu,
Tikėjai, kad sugers juos godžiai
Ne vien dienoraštis tylus.
 
Pagelto lapai prirašyti,
Jie — juk ne obelų žiedai,
Kuriuos kasmet gegužio rytą,
Rasotus tuos pačius matai.
 
Gerai, kad žodžiai nesikeičia,
Vis žvelgia meilės akimis,
Tad kaip ir man, pro metų eilę,
Kaip negiedoti eilėmis!
 
 
skroblas