Kvaps
Tas tėviškės kvaps miels:
Žydinčių pušynų i eglynų,
Pinavijų i dulksnynų.
Mana bemiegių naktų kvaps.
Tep skaudžė prasiskverbiants
Vos pagalvojs api pirmo meilė.
Kep bėgdavo įsikabinės
Už motinos gamtos rankų.
Tad aplaidės i nebegrįžės
Skerdžio savy vaidindams
Es's kažkuom mandresns
Už palektuos savo tėviškė.
Užsidegės cigarieto, palens
Kratydavo unt meilas permas
Nebejausdams jokes sąžinės
Graužaties a gailesče.
Kol rytas atsistodavo pri
Veidrodže ir išsigosdavo
Pamatės sava atvaizdo –
Toke baisuma gyvule nebūt.
Ka tep suteršt švento meilas
Žod, ka tep užnuodet sava sielo,
Pameršdams švento tėvynės žod.
Ka tep pameršt pats sava garbė.
..ka tep pameršt motinas meila.