Tu kada nors išeisi – nebeliks jau nieko –
Rugsėjo vėjas saujom vasarą tolyn nuneš.
Gal pienių paskutiniai kris pūkai lyg sniegas,
Tik vienas pūkas dar virpės voratinkly. Tai – aš...
 
Laikys plona gija, kol vakariniai gūsiai
Galiausiai ją nutrauks ir uosio lapai suvirpės:
Nebūsit jūs kartu, jau niekuomet nebūsit...
 
Ateis juoda nakties tyla ir niekas nekalbės.
O aš užmigsiu nesulaukęs ryto
Išsaugojęs tiktai sapnuos beprasmes svajones.
......................................................................................................
 
Ak, tie pūkai – sunkiais grumstais nukrito
Ant Žemės, kurioje kadaise buvom mes...
 
     2016 kovo 16 d.