Sningant jis deklamavo jai skirtą eilėraštį
ir lyrikos paliestos snaigės
atrodė puikios lyg iš pasakos.
Ar kas dabar čia žino,
gal jau rytoj apie tai pasakos
dainos, poemos ir sakmės?
Bet šiandien pasaulyje viskas,
net ir pasaka, baigės.
Ir pavirtusios į juodas raides,
baltos snaigės
apsigyveno senoje knygoje,
kurią paskutinis Lietuvos knygnešys saugo
palėpėje už varnų gūžtos,
o neapdainuotos iliuzijos –  
snaigės vis krinta, tirpsta, dūžta.