Aš nenoriu nuvilt pasiilgusių,
Kurie ragina kraut lagaminą.
Prieš finalą keliai nerias kilpomis,
Amžinosios stotelės nežinom.
Bet pajaučia vidinis mechanikas,
Kas užlūžo, o kas — užrūdijo
Ir detalės kurios tapo trapios,
Ant gumos kur išsiveržė strijos.

Nebekvieskit, prašau, nebelaukit,
Nes bagažas netilps į vagoną.
Kasdienybė įaugo į lauką,
Šaknys tvirtos — nei trumpos, nei plonos.
Neišrovęs variklis užstringa
Ir aš sėdžiu lyg Dievui po delnu.
O kvietimas? Jis niekur nedingo —
Prie širdies kišenaitėje telpa.