Ramybės ilgesys
Kai pakėliau akis į pilką žiemos dangų,
pamačiau miesto kaminų nejaukumą,
todėl protas liepė širdžiai išlaikyti atstumą,
kad matyčiau gyvenimą švarų ir saugų.
Dabar į naują knygą surašęs būties tvarką,
ilgokai lopęs kandžių sugriaužtą karmą,
velkuosi švarką su geltonu lopu, imu liktarną
ir einu gaudyti varnų į Ramybės parką.