Kaip man sekti Tavim...
Kaip man sekti Tavim
ir Tavęs neišduot,
kai sugriuvę namai
ir tik aidas namuos,
kai nuo skausmo išdžiūvęs
širdies šulinys
ir į kulną įkalta
surūdijus vinis…
Kaip man sekti Tavim
ir vilties neprarast –
net juodžiausioj nakty
Tavo valią atrast –
ir ieškoti vien jos,
lyg skaisčiausios žvaigždės,
patikėt, kad išves –
rasti kelią padės…
Kaip man sekti Tavim –
nenustoti mylėt
ir savęs, artimų,
ir namų negailėt –
nuolankiai sugrąžint,
ką gavau dovanai,
ir tik Tau nusilenkt,
nes Tu vienas žinai,
kam ta skausmo gelmė –
ta baisi praraja
ir kodėl aš turiu
vienas pereiti ją…
Aš meldžiu tik šviesos,
kad Tavęs neišduot,
kai griuvėsiai – namuos,
o šuliny – ne vanduo...