Pušyno rankomis nurieda
Geltonas veidas pilnaties.
Žiema atbrido sausio pėdom,
O tu jau vasaros ilgies.
Akis užmerktas gelia bitės
Baltais sparnais iš debesų.
Šaltoj tyloj įsiklausyki –
Juk puikiai žinome abu,
Nakčia tik pasakos nemiega.
Aš tavo pasaka,
O tu –
Tamsoj man dovanoji dieną,
Išpuoštą kvepiančiu šerkšnu.
Ant lūpų bučinys palieka –
Balta šio sausio paslaptis,
O mėnuo šypsos, beria sniegą,
Pūgoj neleisk man pasiklyst.
Neleisk pamiršti sniego skonio,
Tarsi nuo vyno apsvaigau.
Ir baltą pasaką iš naujo,
Jei panorėsi, seksiu tau...