Mūsų minčių užutekiuos žioji properšos
Iš ten visos  žuvys į gilius vandenis išplaukę
Tik valtys spalvotos ten supasi
Ir aš jomis vis dar irstausi
Nežinau  kiek  laiko mums liko
Ir kiek mylių iki mūsų kranto
Lyg ta maža skruzdėlytė tempiu savo naštą
Kol dar nepatekėjo blausi mėnesiena
Kol tamsa žaidžia mūsų šešėliais
Jau rytoj nueisim į sapnuose išbraidytas pievas
Nemigos išvargintos sielos prabils gyvu sopuliu
Ir skleisis raudoni dobiliukai
Patylėsim po savo nerimo uosiais
Kol visi kiti praeis pro šalį
Šioj nuodėmių žemėj liks suaižėję šukės
Ir riksmas be balso
Riksmas aklinoje tyloje