Nebūsi niekada čia kviestas svečias
Nors visad vartai atviri.
Dabar žiema. Ledinis šaltis basas
Paminklai klūpantys rimty.
 
Dangau, juk čia keliai subėga
Į vieną pusę – nuo namų.
Jau lapkričio raudas sugėrė sniegas
Ir baltoje būty švariai ramu...
 
Nežydi gėlės. Paukščiai kitiems gieda
Tarp kryžių pusnys be vardų.
Nemindykit tylos. Netrypkit balto sniego
Vien nuo tikėjimo čia taip skaidru.
---
Juk atmintis visad šalia išlieka
Neužpustyta ir graudžiai sava.
Nekalbinkit išėjusių. Tegul pamiega
Po balta šio viduržiemio tyla...