Pasibels kada nors tau į langą
Tyliai tyliai... Tamsi bus naktis –
Viešpats delnu padangę uždengęs...
Ir atversi pati
 
Tas duris, kur sapnai neuždaro,
Kur nėra svetimų, nei savų –
Vien banguojančios liūdesio marios
Be sidabro žuvų.
 
Kur nėra krantuose jokio aido,
Nėra medžių ar kopų baltų,
Kur paklydę saulėlydžiai braido –
Juk nėra ten krantų.
 
Įsileisi vidun piligrimą
Iš šalies svetimos, tolimos
Ir prie stalo prisėsi nurimus,
Šalimais jis rymos...
 
Ir tylėsit abu užsimerkę –
Baimė ims, kad vėl vėjas papūs,
Kai išaštrintas rytmečio dalgis
Pirmus perpjaus lapus.
 
Ir žinosi – su vėju nubėga
Ką tik jaustas širdies graudulys...
...............................................................................
 
Ir nelieka, nelieka vėl nieko –
Tik lašeliai keli...
 
2016 gruodžio 31 d.