Su ilgesiu žvelgiu
Su ilgesiu žvelgiu aukštyn į kalnus,
iš kur pagalba Tavo atskubės
malonės lietumi – vėl kris lašai į delnus,
akis nuplaus ir skruostais nuriedės…
Ir kelią ras į mano sausą širdį,
ištroškusią beprotiškai Tavęs –
ten sausvages širdies tuščias pagirdžius,
tyra tėkmė malonės upės nusineš
į Tavo glėbį, kur taip kantriai laukęs,
Tu bėgi pirmas pasitikt manęs,
kad stipriai prie širdies savos priglaustum
ir leistum Tavo meilėje save atrast.
Todėl su ilgesiu žvelgiu aukštyn į kalnus,
iš kur pagalba Tavo atskubės –
ten nupraustas lietaus iš Tavo delno
aš liksiu amžiais gyvas prie Tavos širdies...