Ne viskas telpa į glaustus rimus!          
Tu praradimais nesistenk gyventi.
Gyvenimas tebūna – džiaugsmo šventė.         
Tad būk ramus, pakankamai ramus...
 
Tas šlapias, pilkas gruodžio sniegas
Ištirps, ištrins mintis, kurios priplėko,
Kuriom neverta jau tikėti lieka,          
Ir tuo įtikins, kad širdis nemiega.            
 
Padovanos dar meilę be kančių
Baltučių snaigių sūkurys gausus.
Bus sausio rytas saulėtas, šviesus!
Ištarsi vėlei: – Gyvenu, jaučiu...