tiek mažai sunerimusių
kad siela išeiti panoro
prasmė gyvent ant
elektros laido
aukščiausia nata pakibo
nemigai suverčia kaltę
lyg katę benamę paglosto
numestu užuojautos kąsniu
savo bejėgiškumą pripažinę
ant penklinės iš laidų
aukštos įtampos
siela įtemptą gamą sugroja
jos misija ne šalutinė
jei basomis per sniegą bėgioja
slėpininga sielos juvelyrika jai
iš kūno pirštinės išsimovus