Už lango šėlsta padūkėlis vėjas. Bet Plaštakei staiga pritrūksta oro ir ji pasileidžia pro pravirą langą. Įkvepia gaivaus oro gurkšnį. Net besidaužant sparnams vėjyje ji atkakliai skrenda savo tikslo link. Ji žino, kad bus sunku atlaikyti vėjo kirčius. Bet tas nenumaldomas noras skristi į priekį ją daro stiprią.
***
Skrisiu paskui savo žvaigždę.
Ji man kelią parodė.
Skrisiu paskui savo laimę.
Ji mano tvirtovė.
 
Skrisiu į meilės glėbį.
Jis mane sušildys.
Skrisiu, net jei krisiu.
Vis tiek skrisiu.