*
Skrenda medžiai atminties ūkuos,
Debesys graudžiu sidabru lyja,
Molžemio skandinasi delnuos
Skausmo tylūs akmenys, atgiję

Glaudžia pasivėlinusią pienę,
Usnį, šunramunės baltą aureolę...
Neapartą gale lauko krieną
Angelų šešėliai glostyt puola,

Skrenda medžiai atminties ūkuos,
Debesys graudžiu sidabru lyja...


**
Debesys kaista, debesys sukas
Medžiuos sparnuotuos, medžiuos jaukiuos,
Melsvas vilnijantis pomiškių rūkas
Susivyniojo liepų šakos...

Molžemis dega šiltu raudoniu,
Molžemy pėdos mūsų vilčių,
Mūsų kasdienių tikėjimo duonų –
Gintaro jūros Baltų minčių,

Debesys kaista, debesys sukas
Medžiuos sparnuotuos, medžiuos jaukiuos...


***
Nuskrido medžiai link debesų,
Molžemio kūną palikę.
Aš tavo vizija jau tik esu,
O gervėm ūkanos klykia.

Per sapno jūrą brendam jauni
Vyšnių taku baltuoju.
Žemės kantriajame šuliny –
Žvaigždės... Tave sapnuoju.

Nuskrido medžiai link debesų,
Molžemio kūną palikę...