Nuo didelio vieškelio
Kelias į kaimą
Vingiavo per pievas, laukus,
Ir nešė jis džiaugsmą,
Ir nešė jis laimę,
O kartais
Bėdas ir vargus.

Kas gimė – atėjo,
Kas mirė – išėjo, –
Visi tuo dulkėtu keliu,
O topoliai dieną
Ir naktį budėjo,
Ramino
Žaliu ošimu.

Bet dužo likimai,
Ir keitėsi žmonės
Audringoje laiko tėkmėj.
Ir išarė kelią
Tarytum dirvoną,
Ir numirė kelias
Ir... kaimo nebėr...