Degs langai – lig ryto žiburiai...
Viešpatie, kiek čia mažai laimingų!
Laukiančių, kad galbūt greit pareis,
Tikinčių, kad vėl laukimas sninga

Šlapdriba – tuo lapkričio sniegu,
Kuris tirpsta žemę vos palietęs...
Degs langai – lig ryto nemiegu
Ir klausaus: širdies plakimas lėtas

Pagreitėja veriantis durims...
Tik – praeivis, galbūt vėjo gūsis...
Mintys, mintys, mintys vėlei gims,
Balzgana šviesa... Jos neužpūsiu –

Ak, tegul žibės man žiburiai,
Šiluma vilties. Išties – juk sninga
Ir veikiausiai niekad nepareis...
Tačiau lauksiu...
.......................................................................
 
Gal todėl laimingas?