Anapus saulės juos lemtis nukėlė,
Tik laikas atminimo neužpusto.
Prie artimų čia ateini priglusti,
Baltai pražysta kapo kauburėliai...

Čia sutinki pažįstamą ir savą,
(Tarytumei kitos progos nebūta.)
Ir klusteli: Sveiki, o jūs kaip krutat?
Dėkoji dievui, kol eilė – ne tavo...
--------------------------------------------
Užges ramybės namuose ugnelės,
Atslinks šalna baltų žiedų raškyti...
Nevysta tik, neblanksta, tebežydi
Gražiausios gėlės ant Mamos skarelės...