Nepaniekink nakties juodo rūbo, 
Jis bežvaigždis, kišenės skylėtos, 
O pavargus žvaira mėnesiena
Įsispindo į manają klėtį, 
Nuogą sapną sustabdo prie durų, 
Nesušalk—aš tavęs nepaguosiu, 
Vien tik palaidas blaškosi vėjas
Ir balsnoja į stiklą languose.

Nepaklysk, nepaklysk—atsiduosiu
Tavo rankų svaiginančiai jėgai, 
Jei surasi, su vėju dainuosiu
Ir migdysiu nakty pirmą sniegą...
..................
Nepaniekink nakties juodo rūbo, 
Jį dygsniavo kadaise plaštakės, 
Jau nesisupa ežero lūgnės 
Ir nemirksi žvaigždžių blyškios akys...