Aš krisiu ant ledinio smaigo,
Ramiai akim pažvelgsiu.
Įkvėpęs laiko paskutinio
Rankas nuleisiu ir ištarsiu:

Aš ašaras sūrias geriu,
Kad liūdesys nuskęstų,
Krūtinę rankomis daužau,
Kad tik viltis iškęstų.
Bandau grąžinti laiką,
Bet pavargstu anksčiau nei jis
Jaučiu tą šlykštų tvaiką,
Tai pūna ateitis.

Aš neturiu svajonių ir tikslų,
Negarbinu olimpo ir dievų senų.
Štai kelio vidury geriu aš žemę saujom,
Tereikia man tylios ramybės ir nugyvent iš naujo.