Kupėjimas

Išjausti, jog duota tau taurė puspilnė būties,
Suteikia galimybę tik dangaus siųstieji.
Kad ši palaima trunka amžinybę, tu tikies,
Svajoji, lauki ir gedi, jeigu išėjo.
Bet laimė pilnaties įaudrina visas jusles —
Suvoki, kas jausmų zenitas, jo aukščiausios natos.
Juk pakylėtieji išmoksta ne nukrist, bet sklęst,
Vardų ištižėlių kiek tik pajėgia kratos.
Norom nenorom sušvyti stebuklinguoju gerumu —
Užjaust, suprast, dalintis trupiniu, kentėti.
Lašai keli iš indo kupino jei ir kada ištrūks,
Jiems leisk be drovesio per skruostą nuriedėti.
Nijolena