Niekada nerasi žmogaus, kuris mylės tave taip, kaip aš būčiau galėjus. Taip nuoširdžiai. Taip besąlygiškai. Niekada nedievinsi niekeno susigėdusios šypsenos, kaip sakeisi dievinęs manąją. Niekada nebesidžiaugsi dėl to, kad aš kiekvienąkart juokiuosi iki ašarų.

Viskas baigėsi taip pat greitai, kaip ir prasidėjo. Pralėkei pro mano gyvenimą it nesuvaldomas uraganas, paskui save palikdamas tik griuvėsius. Bet tame sūkuryje, tame uragane aš buvau laiminga. Ir laimingesnė jau niekada nebūsiu. Nes tau manęs nereikia. Ir man nieko nebereikia.