Mano dienos paskęsta
Tarp mažyčių kavos puodelių,
Garsiai siurbčioju gurkšnį po gurkšnio,
Tas puikus aromatas nuo ryto lig pavakarės
Sklaidosi tarp mano sienų baltai ir žaliai violetinių.
Neužversk tos storosios knygos septynioliktoniolikto puslapio
Apie vasaros naktis ir aušrojančius šaltus rytmečius, broli.
Praeini lyg pro šalį šiltu žvilgsniu nuglostydamas,
Tyliai skleidžias kavos aromatas ir diena.
Neturiu aš šių metų kalendoriaus,
Jo visai nepasigendu,
Liekam su ilgesiu
Nebyliai...