Šiaip liūdesy gimiau ir jam dėkoju
Už gėrį – noriu ir verkiu.
Aplink vis tie, kurie saldžiai burnoja
Su geišų šypsenėlėm ant veidų.

Nuslėpti liūdesį – tą paslaptingą šydą
Išeit su juo į gatvę - nesaugu.
Tiktai vienatvė draugiškai atklydus
Pasikviečia pabūti su Dievu.

Suduš tapyta šypsenom dėlionė,
Kai liūdesys išplauks žvarbiam ryte.
Ir veidą nusipiešus Antigonės
Išleksiu jo ieškoti lietuje.