Kai mudu su Vinetu
jojome ant mustangų
iš Laukinių Vakarų 
į Neribotų Galimybių Karalystę,
tai matėme iš bado mirštančius vaikus.
Nors tėvas kalvis negailėjo pastangų –
kalė ir kalė pinigą,
o dumples pūtė auksaspalvė antilopė,
bet kalk nekalęs, pūsk nepūtęs –
jei gimei lopas,
tai ir liksi juo iki grabo lentos.
Na, nebent gera siuvėja,
turinti Singerį,
prisisiūtų prie kokio padoresnio
drabužio šalia šešiakampės žvaigždės.
Tik kam pūsti prieš vėją?
Viltis nemiršta. Tai jau tikrai.