Veržias raudanti siela
Prie tavęs prisiglausti,
Nors išgirst kažką miela,
Nors tik ranką paspausti...

Mano mintys sparnuotos
Lekia tūkstančius mylių,
Atsimušę į grotas,
Skaudžiai inkščia ir tyli...

Vėjas šaltas, ledinis
Priartėti neleidžia...
Mandagiai abejingas
Elgesys tavo žeidžia...

Juk gyvenime tavo –
Man nei vietos, nei laiko...
Šimtą kartų kartoju,
Kad manęs tau nereikia...

Bet įaugęs į sielą,
Į kiekvieną ląstelę...
Kaip narkotikas mielas –
Tai ramina, tai gelia...