tikro jausmo jau pakanka
o galbūt dar daug reikės jo –
netikėkim tuo, kas sielą virkdo...
laimės jūra greitai senka
meilės upė suledėja;
juodas skausmo žvirgždas širdį tirpdo...

puošnią ugnies taurę meiliai
melas neš, niūrus veidmainis.
ant bedugnės krašto Liūdesys rymos.
spaus glėby virpančią Meilę...
nuraminus sielą švelniai,
nakties arfai skambant, užmarštis apgobs...