Tamsiaaki šuliny,
Atsimerk, mes čia vieni.
Lyg bažnyčioj balsas aidi,
Bet sugrįžti jam neleidi.
Aš žinau, girdi mane,
Tavo paslaptys – dugne.

Kas tų paslapčių neturi:
Iš gelmės mėnulis žiūri,
Mirguliuoja lyg žibintas,
Gale svirties pakabintas.
Kuždesiai ir bučiniai
Paskandinti ten seniai...

Kad sugrįžtume čia vėlei –
Metėm laimės akmenėlį.
Ir paskendo vandeny
Laimė sodo šuliny...
Jeigu tu tikrai norėtum,
Gal grąžinti ją galėtum?

Spindinti juoda akis
Tyli – jau neatsakys.
Negali, tai negali...
Per giliai ir... per toli.