Tau atnešiu sapnus
Kai žvaigždynai užmiega, o tu vis nesudedi bluosto,
Vėl prie lango sustoji, iš lėto mąstai,
Lyg išplaukę laivai pasiklydusio rūkuose uosto,
Nežinai, kur sutiksime rytą, nūnai –
Išvilioja birželio šviesa mažą vasaros vaiką,
Jis toj kryškelėj renka pilkus akmenėlius,
Gal sustabdėm – sakau, ten užstrigusį laiką,
Kai iš apversto laikrodžio išteka pajūrio smėlis.
Aš sutikus bučiuoju tave išsausėjusiom lūpom,
O ant žiedlapio margo nutupia plaštakė,
Pasiliekam vieni ten prie akmenio seno suklupę,
Žvelgia tolin giliai padūmavusios akys.
...............................................................................
Kai žvaigždynai užmiega, o tu vis nesudedi bluosto,
Gal ateiti taku, kurs išnyksta už kelkraščio liepų,
Atsinešti sapnus, išbyrėjusius naktį birželio,
Ten pasklidus tamsa vaidilučių balsu atsiliepia...