Tą ge(i)dulingą rytą iš dangaus išvyti
ang(e)lai užsivelka baltus arnotus,
gieda glorija ir laukia, gal įteiks banknotus,
ant kurių dar galima pamatyti Vytį.
 
Po pietų virš Miesto pralekia Lituanika.
Darius ir Girėnas, nuo Puntuko akmens
nužengę, prašo atsigerti Švento(sios) vandens –
išgelbėti laiškai Lietuvos paštui įteikti tik ką.
 
Laiškuose parašyta: mirties šiandien nebus. 
Moterys ir vyrai, palieka budrumą ir etiketą, 
lydosi meilėje, pamiršę feisbuką ir internetą –
jie vėl nori ginti Tėvynę – ir taip visada bus.
 
Ėmus lyti, tirpsta pedagoginė mano kantrybė.  
Kad likčiau sausas, lendu po durų arka         
ir paglostau ant peties savo Angelą sargą. 
Laiku – gatvėje mirtis rūkė ir nekantriai trypė.