Laukų žiedais pasidabinus pieva,
Drugelis ant ramunės žiedo virpa,
Tik atmintis to laiko neiškirpo,
Kur brydės dvi – nuėjusių po vieną...

Nors jau seniai jaunystė pasikorė,
Tik dar širdis pasenti neišmoko.
Viena bryde nueisiu atitokus:
Viltis – į dangų plunksnele besvore...