Atvėriau skrynią užmaršties, 
Tiek daug dienų joje sutilpo, 
Taip pat sapnų gūdžios nakties, 
Kai tamsūs debesys užslinko.
Kai krito rasos, rytmetys –
Motulės žėrinčiais karoliais
Pasidabinus išėjau 
Aš pirmąkart tenai į žmones.
Išbarsčius rožinį dienų 
Į subrandinto laiko saują, 
Vis dar gyveniman einu 
Ir atrandu aš jį iš naujo.
...........................................

Atvėriau skrynią užmaršties, 
Joje užkimę mano dienos
Ir slėpiniai tamsios nakties,
Juos išbarstau slapčia po vieną...