Kvatoja palangėj alyva
Ir šypsosi tyliai jazminas.
Į vasaros glėbį kas gyvas
Vainiką darbų savo pina...
 
Mačiau aš, kaip skleidžiasi žiedas
Skaistaus ir švelnaus pinavijo.
Boružė ant delno ropoja –
Žinau, kad žmonių ji nebijo.
 
Ir skleidžia oranžines klostes
Močiutės darželio lelijos,
Kai vasara kaktą man glosto,
Kai žiedlapiais širdį aplyja...