Eikš, pažaiskim slėpynių, mirtie,
Tarsi būčiau sugrįžus vaikystėn –
Nežinau tavo vardo prasmės,
Neturiu praeities, kuri grįžtų.
 
Tau svetingai atkelsiu vartus –
Juk žinai, kaip man vienai liūdna,
Būk bent tu šiąnakt lauktu svečiu,
Juo tikiu – jau blogų nebūna.
 
Pasislėpsim už namo kertės
Ar alyvų žydinčio krūmo,
Mūsų juokas linksmai skardės –
Pasimirš vienatvės klaikumas.
 
Kaip vaikystės nakty basa
Aš bėgiosiu, tu seksi šešėliu,
Mums šypsosis nublyškus delčia,
Kauks šuva kažkur užupio pievoj.
 
Eikš, pabūkim dar kartą vaikais,
Dar linksmai pažaiskim slėpynių –
Tu atrasi mane paryčiais,
Kai nukris rasa pirmutinė.