jau negaliu apie tave daugiau
nepyk,
jau negaliu apie tave daugiau
turiu užtvenkt mintis būtas
sukurt naujas
tik jau ne tau
nors vis sapnai ir prabudimai
užklumpa netikėtai klupdo dar mane
lyg suvenyrai skaudulingi
kad pulčiau žemėn ir raityčiaus
kad klykčiau vėl sugrįžčiau kur pradžia
bet kam taip kam juk ten senai tavęs nebėr
tik pripažint tik susitaikyt – liguistai tikrinti o gal o gal
nustot
ir atsikėlus eiti
bet kad žinotum –
neišverkiau
neišmylėjau