Likime, kodėl manęs nemylėjai,  
Nedovanojai prasmingų kelių –
Kodėl palikai klastūnui vėjui?   
Paklydau tarp naktų tamsių...
..........................................
Tėviškės saulė šypsojo švelniai,
Ramunė neatspėjo užslėptų minčių,
Svajones sugėrė miškai ir kloniai –
Gal pasiliko ant takų numintų?..
 
Marinai skausmą, nulydėjai laiką –
Gimtinės laukų šauksmo nebegirdi,
Atminties kertelėj paslėpei viską –
Liko pabaigos melodija graudi...