Koridorius ilgas – naktis dar ilgesnė.
Už durų likimai.
Pažįstamas veidas!
Gerasis Aiskauda iš pasakų knygos,
Prie lango parimęs,
Tarp Vilniaus kalvelių žvilgsniu pasiklydęs,
Tarsi lauktų manęs, mano laikui atėjus,
Ar dar vieno gegužio pražystant,
Vien šio ryto išauštant,
Dejonės nutylant?
Nesako jis nieko, nors žino, daug žino,
O aš ir neklausiu, nes žinau jau ir aš –
Visos pasakos baigias laimingai
Vien vaikiškoj knygoj.