Jis nemoka bučiuotis
Ir nenori fotografuotis.
Jis visą gyvenimą bėgo
Nuo savojo alter ego.
 
Jį slėgė seni eilėraščiai –
Sunkūs skolų naščiai.
Tėvas jais vandenį nešė,
Vaiko atmintis jį nupiešė.
 
Dabar jis neša ir pilsto
Tai, kas laužta iš piršto.
Nuo žodžių galvoje tiršta,
Todėl mintis gimusi miršta.
 
Nes varo raides į pievas,
Jas raudančias randa Dievas,
Jis pyksta, grūmoja, dūksta,
Tolerancijos seniui trūksta?
 
Tada lenda nykiai už niko,
Kai badas minčių ištiko.
Nes neturi talento tikro
Net per ploniausią mikro.
 
Ir nereikia jam nervuotis,
Kad nemoka bučiuotis.
Jo eilės paliko alter ego,
Pas kitą poetą pabėgo.